A THEORETICAL APPROACH TO THE IMPACT OF SUSTAINABLE DEVELOPMENT COMPONENTS ON SUSTAINABLE CONSUMPTION

espective actions with regard to the components of sustainable development. Since sustainable consumption is related to producer and consumer positions, extra investment in more environmentally friendly and less polluting technologies, observance of fair-trade stipulations, and the search for compromises between the implementation of the goals of businesses and securing quality of life for society are very important. An analysis of the scientific literature and the provisions of the European Commission and international organisations reveals that the three components of sustainable development, economic, social and environmental, are highlighted. Responsible organisations that pursue the creation of a green image based on a sustainable business concept are producers of goods and suppliers of services in line with the needs of the responsible consumer. For this purpose, they are in a continuous search for harmony between economic growth, environmental protection, social justice and the consolidation of the rule of law, so that the balance between progress and the preservation of natural resources for future generations is maintained.KEY WORDS: sustainable consumption, responsible consumption, sustainable development, green organisation.JEL codes: M10, Q01, O10, O30.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v31i2.210

Towards to Sustainable Development: Theoretical Research

The purpose of this article is to analyse the opportunities for change (scientific assumptions) that determine the transformations of consumer behaviour in the context of sustainable development needs. The article describes the dilemma of consumption and sustainability, since the increasing scale of consumption, as one of the major purposes of the well-being of the society, organisations and the state, is also one of the major risk factors to the environment, equality and health. That is why the article provides an overview of the influence of consumption on ecology, health, social aspects and inequality, also discussing the positions of the consumer, the company and the government, as well as their opportunities to transform the unsustainable consumer behaviour into sustainable consumer behaviour. The authors believe that a framework, based on interdisciplinary understanding and collaborative knowledge, is needed to identify and relate research questions, theories, and conclusions. Therefore, it must be a result of an integrated attitude, because efficient advancement in the field of sustainable and productive consumption may be achieved only by joint effort of producers and consumers and by including the interested groups of the consumption and production system. Such cooperation would promote changes in the consumer and producer behaviour

Strategies for sustainable socio-economic development and mechanisms their implementation in the global dimension

The authors of the book have come to the conclusion that it is necessary to effectively use modern approaches to developing and implementation strategies of sustainable socio-economic development in order to increase efficiency and competitiveness of economic entities. Basic research focuses on economic diagnostics of socio-economic potential and financial results of economic entities, transition period in the economy of individual countries and ensuring their competitiveness, assessment of educational processes and knowledge management. The research results have been implemented in the different models and strategies of supply and logistics management, development of non-profit organizations, competitiveness of tourism and transport, financing strategies for small and medium-sized enterprises, cross-border cooperation. The results of the study can be used in decision-making at the level the economic entities in different areas of activity and organizational-legal forms of ownership, ministries and departments that promote of development the economic entities on the basis of models and strategies for sustainable socio-economic development. The results can also be used by students and young scientists in modern concepts and mechanisms for management of sustainable socio-economic development of economic entities in the condition of global economic transformations and challenges

Expression and improvement of personal competencies in the sphere of professional activities

Mokslinė literatūra ženkliai prisideda prie kompetencijos suvokimo ir akivaizdu, kad vyksta plačios diskusijos. Novatoriškame pasaulyje pagrindiniai organizacijos plėtros ištekliai – ne kapitalas, darbo jėga ar gamtos ištekliai, o darbuotojai, jų žinios, gebėjimai, vertybinės nuostatos. Ateities visuomenė – tai sumani visuomenė, dinamiška, sparčiai besikeičianti, išsilavinusių, mobilių, atvirų, kūrybingų, atsakingų ir nuolat besimokančių žmonių visuomenė. Todėl šiuolaikinė profesinė veikla reikalauja ne didesnės profesinės specializacijos, bet išprususio, aukšto intelekto, kūrybiško ir savarankiško, turinčio visapusiškai veiklai reikalingas kompetencijas darbuotojo. Asmens kompetencijos ir mokymasis visą gyvenimą tampa asmens saviraiškos sąlyga, tai reiškia, kad būtina išsiugdyti reikiamas asmens savybes ir jomis veiksmingai naudotis, nuolat tobulinti kompetenciją, darbingumą ir pritaikomumą, mokėti gyventi ir aktyviai veikti nuolat kintančiame, sudėtingame socialiniame, ekonominiame, kultūriniame ir politiniame gyvenime. Nors asmeninės kompetencijos svarbumas ir išskirtinumas akcentuojamas visuose analizuotuose moksliniuose darbuose, tačiau mažai nagrinėjamas asmeninės kompetencijos kaip – pagrindinis žinių potencialo šaltinis. Dėl to buvo iškeltas darbo tikslas – pagrįsti asmeninių kompetencijų svarbą ir raišką profesinėje veikloje. Siekiant tikslo, atliktas asmeninių kompetencijų reikšmingumo lygmens profesinėje veikloje vertinimas ir tyrimas. Pirmajame tyrimo etape, atlikta mokslinės literatūros analizė, kuria siekiama išanalizuoti mokslininkų požiūrį į kompetencijos sampratos daugiaprasmiškumą, asmeninės kompetencijos koncepciją ir jos struktūrinius komponentus, nustatant, kad asmeninė kompetencija, kaip profesinės kompetencijos sudėtinė, integrali dalis ir asmeninės kompetencijos raišką profesinėje veikloje, jos tobulinimo vidinius ir išorinius veiksnius ir atliktas. Antrajame tyrimo etape vykdomas ekspertinis vertinimas, taikant daugiakriterį metodą (rangavimo), kuriame įvertinamas asmeninės kompetencijos profesinėje veikloje reikšmingumas. Taip pat atliekamas ekspertų nuomonių suderinamumo vertinimas taikant Kendalo konkordancijos koeficientą W. Atliktas hipotezės H0 testas. Trečiajame tyrimo etape, atlikus aprašomąją statistinę tyrimo duomenų analizę, formuluojamos normatyvinės prielaidos, vertinamas asmeninės kompetencijos profesinėje veikloje reikšmingumas, daromos išvados, teikiamos rekomendacijos. Asmeninė kompetencija buvo struktūrizuota į: mokymosi ir vystymosi; sveikatos, sveikatingumo ir saugios darbo vietos; žmogiškųjų išteklių matavimų, ataskaitų ir finansinio valdymo kompetencijų blokus ir įgalinančias kompetencijas – individualius gebėjimus: kritinio mąstymo ir analizės; technologijų išmanymo; tiriamuosius gebėjimus; kiekybinius gebėjimus; kritinio teisinio mąstymo. Įvertinus asmeninės kompetencijos mokymosi ir vystymosi bloko kompetencijų, susijusių su organizacijų, komandų ir asmenų gebėjimo įgyti ir panaudoti naujas kompetencijas optimizavimu, visumą, nustatyta, kad profesinėje veikloje reikšmingiausia įvardinta mokymosi kultūros kompetencija, antra pagal reikšmingumą – nuolatinio tobulėjimo galimybių užtikrinimo kompetencija. Mažiausiai reikšminga yra mokymosi ir vystymosi prioritetų vertinimo kompetencija. Iš asmeninės kompetencijos sveikatos, sveikatingumo ir saugios darbo vietos bloko kompetencijų, susijusių su sveikų ir saugių darbo vietų kūrimu ir palaikymu, visumą, nustatyta, kad sveikatos ir saugos kompetencija yra viena svarbiausių profesinėje veikloje. Antra pagal reikšmingumą – psichologinė sveikatos ir gerovės kompetencija. Mažiausiai reikšminga sveikatinimo kompetencija. Iš asmeninės kompetencijos žmogiškųjų išteklių matavimų, ataskaitų ir finansinio valdymo bloko kompetencijų, susijusių su sugebėjimu rinkti, valdyti ir apdoroti informaciją, susijusią su žmogiškųjų išteklių valdymu, ir sugebėjimu įtraukti finansinės analizės duomenis į sprendimų dėl investicijų į žmogiškuosius išteklius priėmimo procesą, visumą, nustatyta, kad svarbiausi yra kompetentingi verslo sprendimai. Antra pagal reikšmingumą – žmogiškojo kapitalo investicijos kompetencija. Mažiausiai reikšminga – žmogiškųjų išteklių auditų kompetencija. Įvertinus įgalinančių kompetencijų – individualių gebėjimų reikšmę profesinėje veikloje, svarbiausias rangas suteiktas kritiniam mąstymui ir analizei. Antroje vietoje pagal reikšmingumą įvardinti tiriamieji gebėjimai. Mažiausiai svarbūs yra kiekybiniai gebėjimai. Sudaryti ekspertų vertinimo modeliai yra asmeninės kompetencijos kompetencijų blokų ir jų komponentų, susijusių su konkretaus darbo, tam tikros darbų grupės ar funkcinės srities darbų vykdymu, rinkinys, kuris yra reikšmingas profesinėje veikloje.A significant contribution of scientific reference sources to the perception of competence is witnessed and a wide-scope discussions pertaining to this subject matter are ongoing. Employees and their knowledge, skills and attitude towards values rather than the possessed capital, labour force or natural resources are the key sources and values of organizational development in the modern world. Future society is qualified as a smart society, which is a dynamic and rapidly changing society of educated, mobile, open, creative, competent and continuously learning people. For the purpose, the current professional activities opt for an employee who is an educated, intellectual, creative and independent individual with adequate competencies necessary for performing of comprehensive activities, while professional specialization is not that significant here. Personal competencies and whole life learning turn into a condition of personal expression and it means that the development of the required personal properties and making efficient use of them is of vital importance. Furthermore, continuous improvement of competencies, working capacity and adaptability, and ability to live and remain active in a rapidly changing and complex social, economic, cultural and political life is also essential. No matter the significance and uniqueness of personal competencies is highlighted in all scrutinized scientific papers, insufficient attention though is drawn to the aspect of personal competencies as the main source of the potential of knowledge. Thus, the present paper is targeted at justification of the significance and expression of personal competencies in professional activities. To achieve the target, an assessment and research of the level of significance of personal competencies in professional activities has been performed. The first phase of research has dealt with the analysis of scientific reference sources aiming to examine the attitude of scientists towards the versatility of the notion of competence and towards the concept of personal competence, and its structural components by determining the personal competence to form an integral part of professional competencies and its expression in the professional competencies to be manifested in the development of its internal and external factors. The second phase of research has covered expert evaluation, where a multi-criteria (ranking) method has been applied in which the significance of personal competence in professional activities has been assessed. Assessment of compatibility of expert opinions by application of W, Kendall’s coefficient of concordance ratio has also been performed. Furthermore, hypotheses H0 test has been on as well. In the course of the third phase of the research, upon completion of a descriptive statistical research data analysis, normative/standard assumptions have been formulated and significance of the personal competence in the professional activities has been assessed followed by subsequent conclusions and recommendations. Personal competence has been structured to fall into: learning and development; health, wellness and safe workplace; human resources measurements, reporting and financial management competence units, and enabling competencies – individual skills: critical thinking and analysis; good command of technologies; analytical skills; quantitative abilities; critical legal thinking. It has been indicated by the assessment of the whole of the personal competence, i.e. learning and development unit competencies, pertaining to optimisation of organisational, team/group and personal abilities to acquire and make use of new competencies, that the most significant competence distinguished in the professional activities was the competence of learning culture while the competence of ensuring of continuous improvement was the second significant competence. The least significant was the competence of assessment of learning and development priorities. From the whole of personal competence health, i.e. wellness and safe workplace unit competences, pertaining to the creation and maintaining of new workplaces it has been found out, that the competence of health and safety was among the most significant in the professional activities. Psychological health and wellbeing competence was the second significant competence. The competence of wellness was the least significant of all. From the whole of personal competence, i.e. human resources measurements, reporting and financial management unit competencies, pertaining to the ability to collect, manage and process information on the management of human resources and capability to include the data of financial analyses into the process of decision-making on investments into human resources it has been determined, that competent business decisions were the most significant ones. The second competent was the competence of HR capital investment while the competence of HR audits was the least significant. Assessment of the significance of the enabling competencies – individual skills in the professional activities has pointed to the most significant rank given to critical thinking and analysis. Analytical skills have been ranked the second significant and quantitative abilities appeared to be the least significant. The developed expert evaluation models is a set of units and components of competencies of the personal competence pertaining to the discharge of work items of an actual group of works or a relevant functional area works, which is significant in the professional activity.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Teorinis požiūris į darnaus vystymosi komponentų poveikį darniam vartojimui.

Vartojimas išsivysčiusiose šalyse tapo ekonomikos augimo varikliu ir gerovės rodikliu. Tačiau besaikis vartojimas, vartotojiška visuomenė ir jos poreikiai skatina gamybos apimčių augimą ir kelia ekonomines, socialines, ekologines, klimato kaitos problemas. Tad būtina iš esmės keisti gamtos išteklių naudojimą ir produktų gamybą, platinimą, vartojimą, šalinimą. Siekiant pakeisti esamas tendencijas ir skatinti ekologiškiau gyventi, būtina visuomenės įtrauktis – nuo pavienių asmenų ir verslo organizacijų iki centrinės ir vietos valdžios. Darnus vystymasis yra ilgalaikė visuomenės plėtros strategija, kelianti iššūkius ekonomikos raidai, siekiant skatinti darnią ir tolygią ekonominės veiklos plėtrą, aplinkos apsaugą ir jos kokybės gerinimą, gyvenimo lygio ir kokybės gerėjimą. Darnaus vystymosi valdymą galima įgalinti sprendžiant darnaus vartojimo klausimus (darnus, tausojantis vartojimas tampa žaliosios ekonomikos, skurdo mažinimo, socialinės atskirties, gyvenimo kokybės gerinimo pagrindu), nes būtent vartojimo pokyčiai iš esmės lėmė darnaus vystymosi principų atsiradimą (Jurgelėnas, 2014). Darnaus vartojimo problematika ypač aktuali organizacijų lygmeniu, nes darni šalies ar regiono plėtra neįmanoma be konkrečių organizacijų darnios plėtros. Tarptautinis susirūpinimas poveikiu ekonominei, socialinei ir aplinkos sritims paskatino daugelį organizacijų sutelkti dėmesį į savo veiklos žalinimą. Kadangi darnus vartojimas siejamas su gamintojo ir vartotojo pozicijomis, svarbios tampa papildomos investicijos į mažiau taršias technologijas, „sąžiningos prekybos“ nuostatų laikymasis ir kompromisų, siekiant įgyvendinti verslo įmonių tikslus, kartu užtikrinti visuomenės gyvenimo kokybę, paieška. Atsakingos organizacijos, kuriančios žaliąjį įvaizdį ir plėtojančios žaliąją verslo praktiką organizacijos valdyme ir kasdieninėje veikloje, paremtą darnaus verslo koncepcija, gamina prekes ir teikia paslaugas, kurios patenkintų atsakingo vartotojo poreikius. Tad nuolat ieškoma ekonomikos augimo, aplinkos apsaugos, socialinio teisingumo, teisinės valstybės įtvirtinimo darnos, siekiant pažangos, kartu išsaugoti išteklius ateities kartoms. Tyrimo tikslas – išnagrinėti darnaus vystymosi komponentų poveikį darniam vartojimui. Tyrimo objektas – darnaus vystymosi komponentai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros kritinė analizė, abstrahavimas, sintezė.The aim of this paper is to analyse concepts of sustainable development directed at addressing the needs of society and undertaking respective actions with regard to the components of sustainable development. Since sustainable consumption is related to producer and consumer positions, extra investment in more environmentally friendly and less polluting technologies, observance of fair-trade stipulations, and the search for compromises between the implementation of the goals of businesses and securing quality of life for society are very important. An analysis of the scientific literature and the provisions of the European Commission and international organisations reveals that the three components of sustainable development, economic, social and environmental, are highlighted. Responsible organisations that pursue the creation of a green image based on a sustainable business concept are producers of goods and suppliers of services in line with the needs of the responsible consumer. For this purpose, they are in a continuous search for harmony between economic growth, environmental protection, social justice and the consolidation of the rule of law, so that the balance between progress and the preservation of natural resources for future generations is maintained

Дослідницький аналіз: впровадження інноваційних енергетичних технологій та їх узгодження з ЦСР 12

The object of the research is the alignment of innovative energy technologies with the Sustainable Development Goal (SDG) 12, which pertains to sustainable consumption and production. The problem to be solved – there is an ambiguity regarding how these technologies contribute to SDG 12. This study aims to conduct a strategic analysis of external factors influencing innovative energy technologies from the perspective of SDG 12. The results show that innovative energy technologies, like bioenergy, geothermal energy, solar energy, wind energy, hydropower, and ocean energy, enhance energy efficiency, cut emissions, and reduce waste and toxins. These technologies align with SDG 12 and are shaped by various legislations. They intersect with the shift from fossil fuels, requiring analysis in the context of other UN SDGs. Legal frameworks must adapt to innovative energy technologies. The findings highlight that innovative energy technologies support SDG 12 by ensuring energy efficiency and reducing emissions. These technologies address economic and environmental challenges, promote sustainable progress and economic growth, enhance business competitiveness, stabilize prices, diversify energy sources, ensure national energy security and reduce energy poverty. The scope and conditions for practical application of the results of this research provide valuable insights for the scientific community, energy companies, policymakers, and investors in the energy sector. They can be used to inform decisions and strategies aimed at aligning energy technologies with the objectives of SDG 12. However, the implementation and effectiveness of these technologies also depend on regulatory support, industry collaboration, and public acceptance of new energy solutions.Об'єктом дослідження є узгодження інноваційних енергетичних технологій з Ціллю сталого розвитку (ЦСР) 12 щодо сталого споживання та виробництва. Завданням, яке необхідно вирішити, є неясність щодо того, як ці технології сприяють досягненню ЦСР 12. Дане дослідження спрямоване на проведення стратегічного аналізу зовнішніх факторів, що впливають на інноваційні енергетичні технології з точки зору ЦСР 12. Результати показують, що інноваційні енергетичні технології, такі як біоенергетика, геотермальна енергетика, сонячна енергетика, вітроенергетика, гідроенергетика та енергія океану, сприяють підвищенню енергоефективності, скороченню викидів та зниженню кількості відходів та токсинів. Дані технології узгоджуються з ЦСР 12 та визначаються різними законодавчими актами. Вони перетинаються з переходом від використання викопного палива, що потребує аналізу в контексті інших ЦСР ООН. Правова база має адаптуватися до інноваційних енергетичних технологій. Отримані результати наголошують, що інноваційні енергетичні технології підтримують ЦСР 12 шляхом забезпечення енергоефективності та скорочення кількості викидів. Ці технології спрямовані на вирішення економічних та екологічних завдань, сприяння сталому прогресу та економічному зростанню, підвищення конкурентоспроможності підприємств, стабілізацію цін, диверсифікацію джерел енергії, забезпечення національної енергетичної безпеки та скорочення масштабів енергетичної бідності. Масштаби та умови практичного застосування результатів даного дослідження дають цінну інформацію для наукової спільноти, енергетичних компаній, директивних органів та інвесторів в енергетичному секторі. Вони можуть бути використані для обґрунтування рішень та стратегій, спрямованих на приведення енергетичних технологій у відповідність до цілей ЦСР 12. Однак впровадження та ефективність цих технологій також залежать від нормативної підтримки, галузевого співробітництва та суспільного прийняття нових енергетичних рішень